Distalinė nugaros radialinė deltos fiksavimo plokštė: išsamus vadovas
Kalbant apie distalinio stipinkaulio lūžių gydymą, vienas iš variantų, kurį chirurgai gali apsvarstyti, yra distalinės nugaros radialinės delta fiksavimo plokštės naudojimas. Šio tipo plokštelės pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl stabilios fiksacijos, leidžiančios anksti mobilizuotis ir greičiau grįžti prie kasdienės veiklos. Šiame straipsnyje pateiksime išsamų distalinės nugaros radialinės delta fiksavimo plokštės vadovą, įskaitant jo indikacijas, chirurginę techniką ir galimas komplikacijas.
Įvadas
Distaliniai stipinkaulio lūžiai yra dažnas sužalojimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Nors daugelį lūžių galima gydyti konservatyviai imobilizuojant, kai kuriems gali prireikti chirurginės intervencijos. Viena iš šių lūžių chirurginių galimybių yra distalinės nugaros radialinės delta fiksavimo plokštės naudojimas. Ši plokštelė sukurta taip, kad užtikrintų stabilią fiksaciją, tuo pačiu leidžiant anksti mobilizuotis ir grįžti į funkciją.
Distalinio spindulio anatomija
Prieš aptariant distalinės nugaros radialinės trikampio fiksavimo plokštės naudojimą, svarbu suprasti distalinio spindulio anatomiją. Distalinis spindulys yra dilbio kaulo dalis, kuri jungiasi su riešo sąnariu. Tai sudėtinga struktūra su daugybe sąnarinių paviršių ir raiščių. Šios srities sužalojimai gali būti įvairaus sunkumo – nuo nedidelio įtrūkimo iki visiško lūžio.
Distalinės nugaros radialinės deltos fiksavimo plokštės indikacijos
Tam tikrų tipų distalinio spindulio lūžių atveju gali būti nurodyta naudoti distalinę nugaros radialinę delta fiksavimo plokštę. Tai gali būti:
Priešoperacinis planavimas
Priešoperacinis planavimas yra būtinas svarstant distalinės nugaros radialinės trikampio fiksavimo plokštės naudojimą. Tai gali apimti atitinkamų vaizdo tyrimų, pvz., Rentgeno spindulių arba kompiuterinės tomografijos, atlikimą, kad būtų galima visiškai įvertinti lūžių. Be to, chirurgas turės nustatyti tinkamą plokštelės dydį ir formą, taip pat optimalų varžtų išdėstymą.
Chirurginė technika
Chirurginė distalinės nugaros radialinės trikampio fiksavimo plokštės naudojimo technika paprastai apima šiuos veiksmus:
Per distalinį spindulį daromas pjūvis, kad būtų galima patekti į lūžio vietą.
Prireikus lūžis sumažinamas arba išlyginamas.
Plokštelė yra nugarinėje spindulio pusėje.
Sraigtai įkišti per plokštę ir į kaulą, kad jis būtų pritvirtintas.
Jei reikia, papildomai lūžiui stabilizuoti gali būti naudojama papildoma fiksacija, pvz., laidai ar kaiščiai.
Pooperacinė priežiūra
Po operacijos pacientus gali prireikti trumpam imobilizuoti prieš pradedant kineziterapiją. Terapijos tikslas – atkurti judesių diapazoną ir jėgą, kartu apsaugant gyjantį kaulą. Pacientai gali grįžti į kasdienę veiklą jau praėjus šešioms savaitėms po operacijos, nors laikas gali skirtis priklausomai nuo lūžio sunkumo.
Galimos komplikacijos
Kaip ir atliekant bet kurią chirurginę procedūrą, naudojant distalinę nugaros radialinę delta fiksavimo plokštę gali kilti komplikacijų. Tai gali būti:
Infekcija
Implantų gedimas
Nervų ar kraujagyslių pažeidimas
Sustingimas arba judesių diapazono praradimas
Uždelstas lūžio susijungimas arba nesusijungimas
Alternatyvios gydymo galimybės
Nors distalinė nugaros radialinė delta fiksavimo plokštelė gali būti veiksminga tam tikrų tipų distalinio spindulio lūžių gydymo galimybė, galima apsvarstyti ir alternatyvius gydymo būdus. Tai gali būti:
Uždaras sumažinimas ir gipsas: esant ne tokiems sunkiems lūžiams, gali pakakti imobilizacijos su gipsu, kad būtų skatinamas gijimas.
Išorinė fiksacija: naudojant kaiščius arba vielus, kurie įkišti per odą ir į kaulą, kad stabilizuotų lūžį.
Volar fiksavimo plokštė: tai alternatyvi plokštė, kuri dedama ant delno spindulio pusės.
Gydymo pasirinkimas priklausys nuo konkretaus lūžio ir individualių paciento poreikių bei pageidavimų.
Pacientų mokymas
Pacientams, ketinantiems naudoti distalinę nugaros radialinę delta fiksavimo plokštę, svarbu visapusiškai suprasti procedūros naudą ir riziką. Pacientus reikia informuoti apie numatomą pasveikimo laiką, galimas komplikacijas ir bet kokius veiklos apribojimus, kurių gali prireikti gijimo proceso metu. Be to, pacientai turėtų būti skatinami užduoti visus jiems rūpimus klausimus ir aktyviai dalyvauti jų slaugoje.
Ateities kryptys ir naujovės
Kaip ir bet kurios medicinos technologijos atveju, distalinių nugaros radialinių delta fiksavimo plokščių naudojimas nuolat tobulinamas. Dedamos pastangos tobulinti šių plokščių dizainą ir medžiagas, taip pat kurti naujus jų klojimo būdus. Be to, mokslininkai tiria kitų technologijų, tokių kaip 3D spausdinimas ir biologiniai preparatai, naudojimą, kad dar labiau pagerintų distalinio spindulio lūžių gydymą.
Išvada
Distalinės nugaros radialinės delta fiksavimo plokštės naudojimas gali būti veiksmingas pasirinkimas esant tam tikrų tipų distalinio spindulio lūžiams. Tačiau svarbu atidžiai įvertinti kiekvieno paciento individualius poreikius ir apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus. Tinkamai planuodami prieš operaciją, taikydami chirurginę techniką ir pooperacinę priežiūrą, pacientai gali tikėtis gerų rezultatų ir grįžti prie savo kasdienės veiklos.
