Produkto aprašymas
Vardas | Nuoroda | Ilgis |
3,5 mm žievės varžtas („Stardrive“) | 5100–4101 | 3.5*12 |
5100-4102 | 3.5*14 | |
5100-4103 | 3.5*16 | |
5100–4104 | 3.5*18 | |
5100–4105 | 3.5*20 | |
5100–4106 | 3.5*22 | |
5100–4107 | 3.5*24 | |
5100–4108 | 3.5*26 | |
5100–4109 | 3.5*28 | |
5100-4110 | 3.5*30 | |
5100-4111 | 3.5*32 | |
5100-4112 | 3.5*34 | |
5100-4113 | 3.5*36 | |
5100-4114 | 3.5*38 | |
5100-4115 | 3.5*40 | |
5100–4116 | 3.5*42 | |
5100–4117 | 3.5*44 | |
5100–4118 | 3.5*46 | |
5100–4119 | 3.5*48 | |
5100–4120 | 3.5*50 | |
5100-4121 | 3.5*55 | |
5100-4122 | 3.5*60 |
Faktinis paveikslas
Dienoraštis
Jei kada nors jums buvo atlikta operacija ar jums reikėjo kaulo remontui, greičiausiai girdėjote apie varžtus. Sraigtai naudojami stabilizuoti ir suderinti sulaužytus kaulus bei sulieti stuburo slankstelius. Ortopedinės chirurgijos metu dažniausiai naudojamas varžtas yra žievės varžtas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra žievės varžtai, kaip jie veikia, ir jų naudojimas chirurgijoje.
Žievės varžtai yra specializuoti kaulų varžtai, skirti įkišti į kietu išorinį kaulo sluoksnį, vadinamą žievės kaulu. Žievės kaulas yra tankus išorinis kaulo sluoksnis, kuris suteikia didžiąją dalį kaulo stiprumo ir palaikymo. Žievės varžtai naudojami kaulams pritvirtinti ir užtikrinti stabilumą gijimo proceso metu.
Yra keletas skirtingų žievės varžtų rūšių, įskaitant atšauktus varžtus, fiksavimo varžtus ir neužrakinamus varžtus. Nutrūkstami varžtai yra skirti naudoti minkštesniame, purių kaulų, randamų kaulų interjere. Užrakinimo varžtai naudojami tais atvejais, kai reikia papildomo stabilumo, pavyzdžiui, osteoporotiniuose kauluose. Neužsiribojantys varžtai naudojami tais atvejais, kai kaulas yra stiprus, o varžtą galima įkišti tiesiai į kaulą.
Žievės varžtai naudojami atliekant įvairias chirurgines procedūras, įskaitant stuburo chirurgiją, lūžių fiksaciją ir sąnario artroplastiką. Jie dažnai naudojami stabilizuoti kaulus, kurie buvo suskaidyti ar sulaužyti. Žievės varžtai taip pat gali būti naudojami gydant stuburo lūžius, stuburo deformacijas ir degeneracines stuburo sąlygas.
Naudojant žievės varžtus, reikia imtis keleto atsargumo priemonių. Tai apima užtikrinimą, kad varžtai būtų įkišti tinkamu kampu, vengiant varžtų perpildyti ir užtikrinti, kad varžtai nebūtų dedami per arti gyvybiškai svarbių konstrukcijų, tokių kaip nervai ar kraujagyslės. Svarbu naudoti tinkamus vaizdo gavimo būdus, tokius kaip rentgeno spinduliai, KT nuskaitymai ar MRT nuskaitymai, kad būtų užtikrintas tinkamas varžtų įdėjimas.
Vienas žievės varžtų pranašumas yra tas, kad jie suteikia puikų kaulų stabilumą ir fiksavimą. Juos taip pat gana lengva įterpti ir pašalinti. Tačiau vienas žievės varžtų trūkumas yra tas, kad jie gali sukelti streso kėlimą, o tai gali sukelti kaulų lūžius ar kitas komplikacijas.
Žievės varžtai dažniausiai naudojami stuburo chirurgijoje, norint stabilizuoti ir suderinti stuburą. Jie gali būti naudojami gydant stuburo lūžius, degeneracines stuburo sąlygas ir stuburo deformacijas. Atliekant stuburo operaciją, žievės varžtai dažnai naudojami kartu su strypais ar plokštelėmis, kad būtų užtikrintas papildomas stabilumas ir atrama stuburui.
Žievės varžtai taip pat dažniausiai naudojami lūžių fiksacijai. Jie gali būti naudojami stabilizuoti kaulus, kurie buvo sulaužyti ar suskaidyti, ir gali padėti skatinti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Chirurginė žievės varžtų išdėstymo procedūra priklausys nuo gydomos sužalojimo vietos ir sunkumo. Apskritai, procedūra apima pjūvio padarymą sužalojimo ar būklės vietoje ir naudojant specializuotus instrumentus, kad būtų paruoštas kaulas, kad būtų galima pastatyti varžtą. Tada varžtas įdedamas į kaulą, o jo padėtis patvirtinama naudojant vaizdavimo metodus. Papildomi varžtai gali būti įterpti pagal prireikus, kad būtų užtikrintas papildomas stabilumas.
Po operacijos svarbu laikytis pooperacinės priežiūros instrukcijų, kurias pateikė jūsų chirurgas. Tai gali apimti petnešų nešiojimą arba aklavietę, siekiant imobilizuoti paveiktą plotą, vartojant vaistus nuo skausmo, kaip nustatyta, ir dalyvavimas fizinėje terapijoje, kad padėtų atgauti jėgą ir mobilumą. Atsigavimo laikas skirsis priklausomai nuo traumos sunkumo ar gydymo būklės.
Kaip ir atliekant bet kurią chirurginę procedūrą, yra rizika, susijusi su žievės varžtų išdėstymu. Tai gali būti infekcija, kraujavimas, nervų pažeidimas ir komplikacijos, susijusios su anestezijos vartojimu. Be to, kyla sraigtinio gedimo ar atsipalaidavimo rizika, dėl kurios gali atsirasti papildomų komplikacijų ir gali prireikti revizijos operacijos.
Žievės varžtai yra vertingas ortopedinės chirurgijos įrankis, užtikrinantis stabilumą ir palaikymą kaulams, kurie buvo suskaidyti ar sulaužyti. Jie dažniausiai naudojami stuburo operacijoje, lūžių fiksacijoje ir sąnario artroplastikoje. Tačiau norint užtikrinti tinkamą išdėstymą, reikia imtis atsargumo priemonių ir sumažinti komplikacijų riziką.
Ar žievės varžtai yra nuolatiniai? Žievės varžtai gali būti pašalinti po to, kai kaulas išgydo, tačiau jie taip pat gali būti palikti visam laikui.
Kiek laiko reikia atsigauti po žievės varžtų išdėstymo operacijos? Atsigavimo laikas skirsis priklausomai nuo gydymo sužalojimo ar būklės sunkumo, tačiau gali užtrukti kelias savaites iki kelių mėnesių.
Ar žievės varžtus galima naudoti atliekant sąnario pakeitimo operaciją? Taip, žievės varžtai gali būti naudojami atliekant sąnario pakeitimo operaciją, kad būtų užtikrintas papildomas stabilumas ir palaikymas.
Kokios yra dažniausios žievės varžtų išdėstymo komplikacijos? Dažniausios žievės varžtų išdėstymo komplikacijos yra infekcija, kraujavimas, nervų pažeidimas ir varžtų gedimas ar atlaisvinimas.
Ar įmanoma žievės varžtai sukelti kaulų lūžius? Taip, netinkamas žievės varžtų ar įtempių pakilimų įdėjimas, kurį sukelia varžtai, gali sukelti kaulų lūžius ar kitas komplikacijas.